Jonas Algimantas Kniazys gimė ir augo Lietuvoje, vaikystę praleisdamas Biržiniškio kaime, kur jį augino močiutė Marijona Knezienė. Šeima buvo glaudžiai susijusi su Prano Knezio šeima, kurios sūnus Stasys Knezys vėliau tapo žinomu Lietuvos karininku. Jonas Algimantas ir Stasys nuo mažens buvo itin artimi, draugystė juos lydėjo visą gyvenimą.​

Apie 1947 metus Jonas Algimantas baigė pradžios mokyklą Kumpuolių kaime, tačiau mokslų toliau netęsė. Atlikęs tarnybą sovietinėje armijoje, sugrįžo į gimtinę ir sukūrė šeimą.​

Jonas Algimantas vedė Bronislavą Pupelytę, su kuria susilaukė trijų vaikų: Danutės, Vigando ir Algimanto. Nors anūkų jis pats neišvydo, jo palikimas gyvas per vaikus, kurie pasauliui dovanojo dvi dukras – Miglę ir Rugilę – bei du sūnus – Karolį ir Mantą.

Grįžęs po tarnybos,Jonas Algimantas įsidarbino Obelių ryšių skyriuje, kur dirbo iki pat mirties 1971 metais. Jo darbas buvo svarbus – jis prisidėjo prie ryšių infrastruktūros kūrimo: įvedinėjo telefonus, statė telefoninio ryšio stulpus, taip prisidėdamas prie to meto technologinio progreso.​

Nors Jonas Algimantas niekada nebuvo profesionaliai mokęsis muzikos, jis turėjo išskirtinę klausą ir talentą groti įvairiais klavišiniais instrumentais. Armonika, akordeonas – visi šie instrumentai jo rankose skambėjo taip natūraliai, tarsi jis būtų gimęs muzikantas. Linksmas ir charizmatiškas žmogus, jis savo muzika ir gera nuotaika praskaidrindavo ne tik savo šeimos, bet ir aplinkinių gyvenimus.​

Jo gyvenimas, nors ir nebuvo ilgas, paliko gilų pėdsaką artimųjų atmintyje. Jonas Algimantas Kniazys buvo ne tik rūpestingas šeimos žmogus, bet ir talentingas, šiltas bei nuoširdus asmuo, kurio atminimas gyvas jo artimųjų širdyse.