Šviesaus atminimo

Alvyda Spaičienė

1946.09.01 1985.04.20

🕊️ Alvyda Baronaitė–Spaičienė
1946 m. rugsėjo 1 d. – 1985 m. balandžio 20 d.

Alvyda gimė mažame Butėnų kaime, Utenos rajone, gausioje Algirdo ir Janinos Baronų šeimoje. Ji buvo penkta iš vienuolikos vaikų. Nuo mažens jai teko daug atsakomybės – padėti tėvams ūkyje, prižiūrėti mažesnius brolius ir seseris. Augdama glaudžiai susieta su šeima ir bendruomenės vertybėmis, Alvyda nuo mažens išsiskyrė jautrumu, darbštumu ir noru padėti kitiems.

Po mokyklos baigimo ji išvyko į Vilnių, kur pradėjo savarankišką gyvenimą. Čia ne tik dirbo, bet ir atrado savo meilę muzikai – mokėsi groti akordeonu, dalyvaudavo draugų susibūrimuose, kur džiugindavo aplinkinius muzika ir šiluma.

Grįžusi į Butėnus sutiko Bronislovą Spaičį – kartu jie sukūrė šeimą ir apsigyveno Rokiškyje. Čia gimė du jų vaikai – Rasa ir Vaidas. Vėliau, su antruoju vyru, susilaukė dukros Dianos. Nors gyvenimas ne visada buvo lengvas, Alvyda viską priėmė su paprastumu ir kantrybe, rūpinosi šeima, stengėsi viską padaryti savomis rankomis.

Ji ilgą laiką dirbo siuvimo fabrikuose ir siuvimo ateljė, o vėliau siuvo ir namuose. Alvyda buvo žinoma kaip kruopšti ir atsakinga siuvėja, savo darbu pelniusi daugelio pasitikėjimą. Be darbo, didelę jos gyvenimo dalį užėmė muzika – grodavo akordeonu per šeimos šventes, dainuodavo, mėgo bendrauti.

Vėlesniais metais gyveno Kupiškyje. Deja, 1985 m. balandžio 20 d. jos gyvenimas tragiškai nutrūko – ji žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Nors išėjo per anksti, jos šiluma ir prisiminimai išliko artimųjų širdyse.

Artimieji ją prisimena kaip šiltą, paprastą ir nuoširdžią moterį, kuri mylėjo savo šeima, mėgo muziką ir vertino paprastus gyvenimo dalykus.